- išdarga
- ìšdarga scom. (1) 1. išdirgėlis, išlepėlis, išdykėlis, begėdis, ištvirkėlis: Kaipo išdargos šio svieto tapome A.Baran. Tu nežiūrėk, ką šitie ìšdargos plepa, jei tik skanu, ir valgyk Ds. Duktė – išdarga, manęs neklauso Ml. Argi tas ìšdarga klausis! Ktk. Išdarga, nedaryk žmonėm juoko! Ėr. 2. ištvirkėlis: Eik tu, berno (velnio) ìšdarga (vlg.)! Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.